top of page

НА МОВАХ СВЕТУ

ПЕСНЯ ЛІСТАНОСЦА

Даспявае маліна

У зялёным садку;

Ходзіць красна дзяўчына

Ды адна па цяньку.

 

Весялейшых гулянак

Ўсё чакае даўно...

Заўтра ў саменькі ранак

Пастучуся ў акно.

 

Павітацца з смуглянкай

Смелых слоў не знайду;

Ліст аддам, бразну клямкай,

За вароты пайду.

 

Вось прыходжу другі раз,

Ліст нясмела нясу;

Усміхаешся шчыра,

Заплятаеш касу.

 

Трэцім разам чакала

Ціхіх крокаў маіх;

За каліткай дагнала,

Цалавала пры ўсіх.

 

Ёсць за садам дарога –

Не адна ходзіш ты,

А з хлапцом, ад якога

Я прыносіў лісты.

LAIŠKANEŠIO DAINA

Baigia sirpti avietė

Patroby raudona;

O mergaitė pavietėj

Vaikštinėja viena.

 

Uliavonių linksmųjų

Nesulaukia – skaisti...

Jai langan iš tikrųjų

Pasibelsiu anksti.

 

Bet ar rasiu, neaišku,

Tuos meilius žodelius...

Gal, padavęs jai laišką,

Dilinsiu pro vartelius?

 

Vėl su laišku kinkuoju

Antrąkart jos kieman —

Pina kasą, šukuoja,

Nusišypso ji man.

 

Trečiąkart lūkuriavo,

Kai ateisiu ašai;

Prie vartelių pagavo,

Pabučiavo viešai.

 

Pakelėj — už sodelio,

Ne viena tu — matau –

Susilaukei bernelio –

Tai jo laiškus nešiojau

Visą laiką aš tau.

ВОБЛАКА

Уткнуўшы ў бераг вудзільно,

Я вуджу раніцою.

А воблака? Плыве яно

І небам і вадою.

 

Нарэшце клюнула разок –

І рыбка немалая! –

З пяром гусіным паплавок

Пад воблака нырае.

 

Стаіў дыханне. Цішыня...

Убок рукой умелай

Я падсякаю галаўня,

Цягну з хмарынкі белай.

 

Вада ў кругах,

Вада ў кругах,

І неба ў ёй не тое...

А воблака? Яно ў руках

Трапечацца жывое.

DEBESIS

Ibudęs meškerę tvirlai,

Iš ryto meškerioju.

O debesis? — Danguj aukštai

Ir vandeny — po kojų.

 

Galop užkibo. Pakirsta

Nebemaža žuvytė! —

Plūdė, iš plunksnos padirbta,

Po debesiu nuslydo.

 

Užgniaužiau kvapų. Kaip tyku.

Aš meškerę pakėliau,

Salatį traukiu iš bangų

Ir baltą debesėlį.

 

Paėjo ratilais banga,

Dangus joje ištirpo...

O debesis? Jisai staiga

Kaip gyvas rankoj virpa.

bottom of page